2. Perskaičiau KJV Biblijos lietuviškame vertime „Himną meilei“ (1Kor 13 sk.) ir sutrikau. Kodėl vietoje žodžio „meilė" čia yra išversta „geraširdiškumas“?

Graikiškas žodis „agapė“, gali būti išverstas dvejopai – tiek kaip „love“ (meilė), tiek kaip „charity“ (geraširdiškumas). Kodėl vertėjai, vertę KJV Bibliją, pasirinko vienur versti šį žodį vienaip, o kitur – kitaip?

Šiais laikais labai populiaru aiškintis vieną ar kitą žodį, atsiverčiant graikų kalbos žodyną, nepasitikint būriu kvalifikuotų vertėjų, vertusių KJV Bibliją. Tačiau vargu, ar bent kuris iš mūsų yra pajėgus tokiu būdu nuspręsti, kur vienas ar kitas graikiškas žodis turėtų būti išverstas vienaip ar kitaip.

Dėl šios priežasties ketinčiau atsiversti pačią Bibliją ir panagrinėti, kodėl tas pats žodis Biblijoje skirtingose vietose verčiamas nevienodai. Prieš tai gi dar norėčiau pasidalinti mintimis dėl žodžio „geraširdiškumas“.

Angliškajame 1828 metų N.Vebsterio žodyne žodis charity (geraširdiškumas) aiškinamas taip: „Tai – širdies polinkis, skatinantis žmones palankiai galvoti apie kitus ir daryti jiems gera; meilė, gerumas, švelnumas, prieraišumas, pasireiškiantis tarpusavio santykiuose“. Būtent tai ir yra „geraširdiškumas“. Sunku ką nors kitka bepridėti. Manyčiau, kad tai – labai tikslus žodžio „geraširdiškumas“ apibrėžimas.

Žodis „meilė" gi turi labai panašią, kartais net tą pačią reikšmę. Tačiau jei panagrinėsime vietas, kur žodis „agapė“ yra išverstas kaip „meilė“, ir tas vietas, kur jis išverstas kaip „geraširdiškumas“, pamatysime, kad taip yra neatsitiktinai.

Žodis „geraširdiškumas“ naudojamas 1Kor 8:1; 13:1-13; 14:1; 16:14; Kol 3:14; 1Tes 3:6; 2Tes 1:3; 1Tim 1:5; 2:15; 4:12; 2Tim 2:22; 3:10; Tit 2:2; 1Pt 4:8; 5:14; 2Pt 1:7; 3Jn 1:6; Jud 12 ir Apr 2:19. Visose šiose eilutėse kalbama apie brolių ir seserų Kristuje tarpusavio santykius. Jei pastebėsime, terminas „geraširdiškumas“ Biblijoje niekur nėra taikomas Dievui. Iš Dievo mes gauname meilę, Jis yra meilė, Jis yra meilės šaltinis.

Todėl daryčiau prielaidą, kad KJV vertėjai „agape“ išvertė kaip „geraširdiškumą“ tose vietose, kur šis žodis atspindi tikinčiųjų tarpusavio santykius. Dėl šios priežasties nemanau, kad KJV vertėjai žodį „geraširdiškumas“ įvedė kaip sinonimą žodžiui „meilė“ (yra linkusių taip manyti).

„Meilė“ gi Rašte minima kaip ateinanti iš Dievo mums. Ji yra labai susijusi su Rašto pažinimu, pvz., Fil 1:9. Meilė – tai ne jausmas, o sprendimas apie visa ką, remiantis pažinimu. Juk ir Dievas mums paaukojo Kristų, nes žinojo mūsų beviltišką padėtį, žinojo, kad mums labai reikalingas Gelbėtojas, kitaip mes atsidurtume Ugnies ežere (Rom 5:8). Dievas, apsvarstęs visus dalykus, įvertino situaciją ir priėmė sprendimą. Dievo meilė mums duoda ne tai, ko mes norime, bet tai, kas mums reikalinga. Nes mes patys nežinome, kas mums reikalinga. Tik Dievas tai žino.

Taip pat labai svarbu suprasti, kad apie Dievo meilę mes nesužinome iš niekur kitur, o tik iš Rašto. Juk iš Rašto žmogus sužinojo, kad Dievas myli žmogų, ar ne? Ne veltui ir Fil 1:9 rašoma, kad meilė susijusi su pažinimu ir nuovokumu. Pažinimas gaunamas tik iš Rašto, todėl ir Dievo meilė mus pasiekia per Rašto žodžius. Dievas nori, kad pažintume Jį ir Jo visas savybes, tame tarpe ir Jo meilę mums (1Tim 2:3-4).

Kaip aš suprantu iš Rašto eilučių, gal būt tai tik mano nuomonė, tačiau iš Dievo per Raštą mes gauname meilę, o ta meilė iš mūsų pasireiškia kitiems kaip geraširdiškumas. Geraširdiškumas pats savaime žmoguje neatsiranda, nes mumyse nėra nieko gero, mes esame kūniški (Gal 5:19-21; Rom 3:12). Geraširdiškumą mumyse išugdo Dievas per mumyse gyvenančią Dvasią. 1Kor 13 skyriuje aprašomos geraširdiškumo savybės, o palyginus tai su Gal 5:22-23 sunku nepastebėti, kad geraširdiškumo savybės labai panašios su Dvasios vaisiais. Dvasios vaisiai būtent ir yra mumyse išugdytas geraširdiškumas. Geraširdiškumas yra ne mūsų kūno vaisius, bet Dvasios vaisius. Fil 1:11 šie vaisiai dar minimi kaip Kristaus vaisiai. Dvasios vaisiai ir Kristaus vaisiai yra sinonimiškos sąvokos, juk Dvasia mumyse formuoja ne ką kitą, o Kristų, Kristaus charakterio savybes (Gal 4:19; 2:20). Kai mes imame Dievo meilę, atskleistą Rašte, ją įsisaviname ir ją rodome žmonėms, mes rodome Dvasios vaisius, Kristaus vaisius, Dievo išugdytą geraširdiškumą.

Žinoma, tai yra pastovus procesas, ir to proceso sėkmė priklauso nuo to, kiek mes savyje sukaupiame Dievo žodžių. Kuo daugiau sukaupiame Dievo žodžių, tuo daugiau įgauname pažinimo, per kurį daugiau įsisaviname ir pažįstame Dievo meilę, ir dėl to mumyse atsiranda vis daugiau Kristaus vaisių, tame tarpe ir geraširdiškumo. Hbr 4:12 rašoma, kad Dievo žodis gyvas ir galingas. 1Tes 2:13 rašoma, kad Dievo žodis yra veiksmingas mumyse, kai mes juo tikime. Taip ir išeina, kad Dievo gyvybė, Dievo galia, Jo veiksmingumas reiškiasi mumyse per gyvą, galingą ir veiksmingą Dievo žodį.

< Grįžti į bendrą klausimų sąrašą | Kitas klausimas>