Daugelyje bažnyčių laikomasi nuomonės, jog krikštas – tai išskirtinai vandens krikštas.
Taigi peržvelkime į Bibliją ar tikrai taip yra.

* 1 Kor. 10:2 rašoma, kad izraelitai buvo pakrikštyti debesyje ir jūroje. Nors jie ir buvo krikštijami jūroje, tačiau nei ant vieno iš jų neužkrito nei lašas vandens. O štai juos persekioję egiptiečiai ne tik sušlapo, bet ir buvo paskandinti jūros gelmėse, nes taip Dievas juos nubaudė, sunaikindamas vandenyse. Šioje situacijoje Izraelio tauta krikštijosi sausu krikštu.

* Jonas Krikštytojas skelbė vandens krikštą ir minėjo dar du krikštus – krikštą Dvasia ir Ugnimi (Mt. 3:11).
Mato knygoje rašoma, kad Dvasia bus krikštijami tikintieji, kai Jėzus atėjęs ateityje surinks juos kaip kviečius į savo svirną – Mt. 3:11,12. O netikintieji bus krikštijami ugnimi, kai Jėzus atėjęs ateityje išlies ant jų savo rūstybę, sudegindamas juos neužgesinama ugnimi – Mt. 3:7, 10-12; Apd. 2:40. Apaštalų darbų 2 skyriuje žydų tikinčiųjų „mažoji kaimenė” buvo pakrikštyti Šventaja Dvasia – Apd. 1:5, 2:4.
Štai dar du krikštai, kurie nėra vandens krikštai.

* Dar vienas krikštas, apie kurį daug kalbama ir diskutuojama – tai populiarusis vandens krikštas. Šį krikštą Naujajame testamente skelbia Jonas krikštytojas. Jonas šį vandens krikštą skelbė Izraelio tautai, kad jie išpažintų Izraelio Dievui savo nuodėmes, kad jie sulaužė sandoras su Juo ir nuklydo pas pagonių dievus ir su jais stabmeldžiavo. Nors apie šį krikštą mes pirmą kartą perskaitėme Mato–Jono evangelijose, tačiau šis vandens krikštas toli gražu nebuvo naujiena žydams, apie tai jiems Dievas kalbėjo dar Senajame testamente. Iš. 19:4-6 rašoma: „Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kai nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie Savęs. Taigi dabar jei paklusite Mano balsui ir laikysitės Mano sandoros...jūs būsite Mano kunigų karalystė ir šventa tauta”. Izraelio tautai Dievas suteikė galimybę tapti kunigų karalyste žemėje, jeigu jie paklus Jo balsui. Kaip žinia Izraelis nuklydo pas pagonis ir garbino stabus, kuriuos Dievas uždraudė garbinti. Galiausiai Dievas nubaudė žydus bausme, kaip Jis prieš tai juos perspėjo Kun. 26 ir Įs. 28 skyriuose – Jis atidavė Izraelio tautą priešams, ištrėmė juos į Babiloną. Praėjus daugeliui metų, Dievas suteikė žydams naują galimybę tapti kunigų karalyste. Dievo siųstasis Jonas Krikštytojas (Jn. 1:6) atėjęs skelbė žydams, kad jie persigalvotų, išpažintų Dievui savo kaltes ir atėję pas Joną pasikrikštytų vandeniu. Žydams reikėjo krikštytis vandeniu dėl vienos labai svarbios priežasties. Išėjimo knygoje 29 skyriuje rašoma, ką reikia daryti žydams, kad įšventinti juos kunigo tarnystei. Pagal Iš. 29:1, 4, 7 surašytas eilutes izraelitus pirmiausia reikėjo apiplauti vandeniu, o paskui patepti aliejumi. Visa tai reikėjo atlikti tam, kad žydas galėtų pradėti kunigo tarnystę. Vandeniu žydai buvo krikštijami pradedant nuo Jono Krikštytojo, o paskui Apd. 2 skyriuje jie buvo pakrikštyti Šventaja Dvasia, kas reikštų patepti aliejumi, nes aliejus simbolizuoja Šv. Dvasią (1Jon. 2:27).
Petras, Jokūbas ir Jonas pagal Gal. 2:9 buvo apipjaustytųjų apaštalai ir skelbė jiems apipjaustytųjų evangeliją (Gal. 2:7). Petras rašo apipjaustytiems savo 1-ame laiške, 2-ame skyriuje, 9-je eilutėje: „Jūs (žydai) esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventa tauta, nuosava tauta.” Tai praktiškai žodis į žodį, ką Dievas kalbėjo žydams Išėjimo knygoje 19 skyriuje. Taip ir Jonas rašo apipjaustytiems: „padarei mus mūsų Dievui karaliais ir kunigais, ir mes karaliausime žemėje” (Apr. 5:10). Izraelio tauta bus kunigai ir karaliaus žemėje, kas ir atitinka visus Dievo duotus pažadus – Iš. 19:5-6; Pr. 13:15-17, 15:18; 26:4; 28:13-14; Mt. 5:5, 19:28.
Izraelitai žinojo Dievo pažadus jiems, todėl vandens krikštas jiems nebuvo naujovė, nes apie tai buvo kalbėta Senajame testamente. Štai krikštas, kuris yra vandens krikštas.

Tačiau mums vandens krikštas nėra skirtas, nes mes nesame Izraelio kunigų karalystė, mes esame ne Izraelis, o Kristaus kūnas, kuriame nėra nei žydo nei pagonies, mes esame visiškai naujas kūrinys, apie kurį nebuvo rašoma nei Senajame testamente, nei Mato-Jono knygose.
Kitas skirtumas tas, kad mes karaliausime ne žemėje kaip Izraelio kunigystė, bet Danguje – Ef. 1:3, 2:6; Fil. 3:20; Kol. 3:1-2. Apie mus rašoma apaštalo Pauliaus laiškuose. Jis rašo 1Kor. 1:17, kad Kristus jo nesiuntė krikštyti vandeniu, kaip Jis siuntė Savo 12 apaštalų – Mt. 28:19; Mk. 16:15-16. Kristus siuntė Paulių atlikti skirtingą tarnystę ir skelbti kitą žinią, skirtingą nuo 12 apaštalų skelbiamos žinios.
Vandens krikštas neturi jokio tikslo Kristaus kūno bažnyčiai.

* Apaštalas Paulius mums rašo apie kitą krikštą. Jis mums rašo apie dvasinį krikštą, kuriuo krikštija ne apaštalas, ne pastorius, o pats Dievas. 1Kor. 12:13 rašoma, kad mus Šventoji Dvasia pakrikštijo į Kristaus kūną. Ir šis mūsų krikštas, apie kurį Paulius rašo korintiečiams, yra mums vienintelis krikštas – Ef. 4:5.
Per Izraelio šventę – Sekminių dieną pats Kristus krikštijo žydus Šventaja Dvasia – Mt. 3:11; Apd. 1:4-5. Tačiau mus krikštijo ne Kristus, o Šventoji Dvasia. Šis mūsų dvasinis krikštas visai ne tas krikštas, kuriuo buvo krikštijama Izraelio „mažoji kaimenė” Apd. 2-ame skyriuje. Taigi mūsų krikštas yra išskirtinis krikštas. Mums yra skirtas dvasinis krikštas, kurį atlieka Dievas, ir mums jis yra vienintelis (1Kor. 12:13; Ef. 4:5).

Visais atvejais, skirtingi krikštai skirti įvairiems Dievo tikslų įgyvendinimams. Mes – Kristaus kūnas – esame paslaptingojo Dievo plano dalis. Apie mus – Kristaus kūną – Jis niekur nekalbėjo, nes tai saugojo paslaptyje. Todėl nei Senajame testamente, nei Mato-Jono knygose apie mus nerašoma, nes tuo metu ta paslaptis dar nebuvo Dievo atskleista. Šią paslaptį Kristus atskleidė apaštalui Pauliui – Ef. 3:1-3; Kol. 1:25-26; Rom. 16:25-26, ir tik Pauliaus laiškuose yra surašyta ši žinia. Taigi ir apie mums skirtą „paslapties” krikštą, aprašytą Pauliaus laiškuose, niekur kitur nerašoma.

Biblijoje yra keletas krikštų ir kai kurie iš jų neturi nieko bendra su vandeniu.

• Kiti straipsniai >