Daug pasaulyje yra blogybių, o viena iš jų yra labiausiai paplitusi ir neišvengiama – tai liga. Kur jūs bekeliautumėte, į kokį žemės užkampį beužsuktumėte, visur rasite ligonių, visur žmonės serga. Vieni lengvesnėmis, kiti sunkesnėmis ligomis, vieni pasveiksta, kiti – ne, tačiau visi iki vieno miršta.

Kodėl gi taip yra, kodėl mes sergame, senstame ir mirštame?

Tai yra mūsų paveldas, kurį mes gavome iš Adomo ir Ievos. Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, nurodė jiems, ką reikia daryti, davė jiems valgyti vaisius nuo gyvybės medžio, kad jie gyventų amžinai, nemirtinguose, negendančiuose kūnuose.
Tačiau vieną gražią dieną žmogus nusidėjo savo dosniam Kūrėjui, nepaklausė Dievo įsakymo ir tokiu būdu buvo atskirtas nuo Dievo ir nuo gyvybės medžio. Žmogus prarado galimybę gyventi amžinai. Taip žmogus mirė dvasiškai, nuodėmė įsišaknijo jame, Adomas ir Ieva tapo gendantys ir pasmerkti mirčiai. Šitaip per Adomą nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę – mirtis. (Rom. 5:12). Todėl mes visi turime nuodėmingą prigimtį bei gendantį kūną – tai yra mūsų genuose.

Kai liga sukausto žmogų, jis ieško įvairiausių būdų pasveikti – juk nei vienas nenori sirgti. Žmonės mano, jog viena iš priemonių pasveikti yra malda Dievui. Milijonai žmonių meldžiasi už savo vaikus, sutuoktinius, tėvus, giminaičius, draugus, rasi Dievas išklausys jų maldas ir išgydys tą žmogų, už kurį meldžiamasi.
Tačiau nepaisant karštų maldų, nesulaukiame iš Dievo atsakymo ir pradedame išvedžioti jog „turbūt tokia buvo Dievo valia, kad jis ar ji nepasveiko.”
Argi Dievas toks bejausmis ir abejingas žmogaus skausmui, negi Jis negali išgydyti? O gal Jis renkasi, kurį Jis nori išgydyti, o kurio – ne?
Klausimų milijonai, laikas eina, o atsakymų nesulaukiame... Kas gi atsakys, kur rasti tuos atsakymus?

Atsakymai yra!

Visoje pasaulio sumaištyje ir nežinomybėje žmogui yra paliktas švyturys – Dievo žodis, kuris dar kitaip vadinamas Biblija arba Šventasis Raštas. Tai – vienintelė Knyga, kurioje yra surašyta tikra Tiesa. Tai – nenuginčijama ir amžina tiesa, nes ją atskleidė amžinasis Dievas, kuris niekada nemeluoja. Dievas negali meluoti, nes Jo tokia prigimtis.
Tad ir pažvelkime į Jo amžinąją Knygą – vienintelį Tiesos šaltinį ir atraskime ten atsakymus į visus mūsų „kodėl?”
Pirmiausia išsiaiškinkime, ar Dievas gydo – ką apie tai sako Raštas?

Prieš kelis tūkstančius metų Dievas iš Egipto išvedė Izraelio tautą. Jis tai padarė su tikslu, kad žemėje būtų žmonių grupė, atstovaujanti Dievą. Jis izraelitams davė savo įstatymą, pažadus ir sandoras. Tarp visų pažadų Dievas žydams pažadėjo ir išgydymą. Jeigu žydai klausys Dievo, tuomet Jis juos gydys, nesvarbu, kokiomis ligomis jie besirgtų:
„Jeigu iš tikrųjų jūs klausysite VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, – jis tarė, – ir darysite, kas dora jo akyse, paisydami jo įsakymų ir laikydamies visų jo įstatų, nevarginsiu jūsų jokia liga, kuriomis varginau egiptiečius, nes esu jus gydantis VIEŠPATS“ (Iš. 15:26, t.p. žiūr. Įst. 7:15; Iš. 23:25).

Vėliau į žemę pas Izraelio tautą buvo atėjęs Jėzus Kristus. Vaikščiodamas tarp žydų Jis juos gydė bei darė įvairius stebuklus, kaip kad rašoma šiose eilutėse: „Ir Jėzus ėjo po visą Galilėją, mokindamas jų sinagogose ir skelbdamas karalystės evangeliją, ir gydydamas visokią negalią bei visokią ligą tautoje. Ir garsas apie jį sklido visoje Sirijoje; ir jie atnešė pas jį visus sergančius žmones, įvairiausių ligų bei kančių suimtus, ir tuos, kurie buvo velnių apsėsti, ir tuos, kurie buvo lunatikai, ir tuos, kurie turėjo paralyžių; ir jis išgydė juos.”; „Ir Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokindamas jų sinagogose ir skelbdamas karalystės evangeliją, ir gydydamas kiekvieną ligą ir kiekvieną negalią tautoje” (Mt. 4:23-24, Mt. 9:35 ir kt...).

Jėzus dėl žydų padarė viską, kas jiems buvo pažadėta Dievo žodyje: „Na o aš sakau, kad Jėzus Kristus buvo apipjaustymo tarnas dėl Dievo tiesos, kad patvirtintų tėvams duotus pažadus” (Rom. 15:8).

Nepaisant visų Dievo pažadų ir Jėzaus Kristaus atliktų išgydymų, Izraelio tauta atmetė savo Dievą ir jiems siųstąjį Jėzų Kristų. Todėl Dievas atmetė Izraelio tautą ir taip žydai prarado savo privilegijas. Įvykus šiam Izraelio nuopuoliui, išgelbėjimas atėjo pagonims, kaip kad rašoma laiške romiečiams, 11:11. Jėzus Kristus iš dangaus apsireiškė Pauliui, jį išgelbėjo ir perdavė jam gerąją žinią, kad jis ją paskelbtų mums – pagonims. Apaštalas Paulius šią gerąją žinią iš Dievo užrašė mums savo laiškuose, kuriuose jis skelbia mūsų išgelbėjimą ir kodėl mes sergame bei viską, kas yra susiję su gydymu. 2-ame laiške Timotiejui, 4:20 Paulius rašo: „Erastas pasiliko Korinte, bet Trofimą palikau Milete sergantį” ir taip pat pataria savo artimiausiam bendrininkui Timotiejui: „Nebegerk vien vandens, bet naudok truputį vyno dėl savo skrandžio ir tavo dažnų negalavimų” (1 Tim. 5:23).
Šiomis eilutėmis Paulius parodo, jog Dievas nebegydo žmonių, ir duoda Timotiejui patarimą vartoti vyną kaip vaistą. Laiške romiečiams jis rašo, kad visa žmonija gyvena gedimo vergovėje (Rom. 8:21). Mes visi gendame, o tai reiškia sergame, ir dėl to kenčiame: „Nes mes žinome, kad visa kūrinija dejuoja ir kankinasi skausme iki šiol” (Rom. 8:22).

Dievas leidžia visiems šitiems dalykams vykti ne todėl, kad Dievui nesvarbu, jog mes sergame ir dejuojame skausmuose, bet todėl kad Dievas yra numatęs daug svarbesnį dalyką, nei kūnų išgydymas; Jis turi kitą planą – mūsų prikėlimą amžinajam gyvenimui. Ir žinodami šitą Jo planą, mes, tikintieji, laukiame ne kad Dievas mus išgydytų, bet kad Jis mus prikeltų, duodamas mums naują kūną: „ir mes patys dejuojame savyje, laukdami įvaikystės, būtent mūsų kūno atpirkimo...”„ ...mes ir laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų bjaurų kūną, kad jis būtų padarytas panašus į Jo šlovingą kūną” (Rom. 8:23; Fil. 3:20-21).
Tokia yra mūsų, tikinčiųjų, viltis. Dievas mums yra paruošęs žymiai geresnį dalyką – naują, amžiną, nemirtingą, galingą, negendantį kūną, apie kurį Paulius rašo 1-o laiško korintiečiams 15 skyriuje, 42-44 bei 51-53 eilutėse.
Mūsų gyvenimas žemėje yra labai trumpas palyginus su amžinybe, kuri mūsų laukia prisikėlime. Todėl mes, išgelbėtieji, kitaip vertiname mūsų žemiškus vargus, ligas, sunkumus. Visi šie dalykai tėra trumpalaikiai ir daug lengviau pakeliami, nes mes žinome, kas mūsų laukia ateityje: „Nes aš manau, kad šio dabartinio laiko kentėjimai nėra verti, kad būtų sulyginti su šlove, kuri bus apreikšta mumyse.” (Rom. 8:18)

Jeigu jūs nesate išgelbėtas žmogus, jūs neturite tokios vilties, jūsų nelaukia amžinas gyvenimas su Dievu. Jūsų laukia teismas, o po teismo – amžinybė Ugnies ežere, kaip rašoma Apreiškimo knygos 20-ame skyriuje. Todėl jums reikia vienintelio dalyko – jūsų sielos išgelbėjimo, ir Dievas parūpino jums tokią galimybę!
Prieš du tūkstančius metų Jis atsiuntė savo Sūnų Jėzų Kristų, kuris mirė už jus ant kryžiaus ir savo kraujo auka sumokėjo už jūsų nuodėmes. Kaip kad rašoma laiške romiečiams, „bet Dievas mums išreiškia savo meilę tuo, kad, kol mes dar buvome nusidėjėliai, Kristus mirė už mus” (Rom. 5:8) bei laiške kolosiečiams: „kuriame (Kristuje) mes turime atpirkimą per jo kraują, būtent nuodėmių atleidimą” (Kol 1:14). Mes negalime išgelbėti savęs savo darbais, vien tik Dievas tai gali padaryti, „nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą; ir tai ne iš jūsų: tai yra Dievo dovana, ne darbais, kad kuris žmogus nesigirtų” (Ef.2:8-9).

Kad Dievas jus išgelbėtų, jums reikia tikėti, kad Kristus, mirdamas ant kryžiaus, sumokėjo savo krauju už jūsų nuodėmes ir prisikėlė, kad jums duotų amžinąjį gyvenimą. Kai jūs įtikėsite Kristumi, Dievas jus išgelbės, ir jums nebereikės praleisti amžinybės Ugnies ežere už savo nuodėmes, nes Kristus už jas sumokėjo savo krauju. Taip pat Dievas jums padovanos amžinąjį gyvenimą. Tuomet ir jūs kartu su kitais tikinčiaisiais galėsite laukti savo Gelbėtojo Jėzaus Kristaus, kuris jus prikels ir duos jums amžiną, šlovingą kūną, tokį patį, kokį turi ir Jėzus Kristus. Jums nebereikės bijoti ligos ar kokios nelaimės, jums nebereikės bijoti mirties, nes jūsų laukia nepalyginamai geresnis amžinasis gyvenimas šlovingame kūne.

Ar jūs sergate, ar jums nesiseka, ar jus persekioja nelaimės ir sunkumai – visi šie dalykai tėra laikini. Svarbiausia – ar jūs esate išgelbėtas ar ne, nes nuo to priklausys, kur jūs praleisite savo amžinybę po mirties – Ugnies ežere ar amžinajame džiaugsme su Dievu.

Pasirinkite amžinąjį gyvenimą – pasitikėkite savo Gelbėtoju Jėzumi Kristumi!

• Kiti straipsniai >