KAS MES – IZRAELIS AR KRISTAUS KŪNAS?
„'Ar jie suklupo, kad jie pargriūtų?' Apsaugok Dieve,
bet verčiau per jų griuvimą išgelbėjimas atėjo pagonims”

(Laiškas romiečiams, 11:11)

Besiklausant krikščioniškų radijo laidų, tenka girdėti skelbiant, jog Izraelio tautai nupuolus, Dievas juos visiškai atmetė ir dabar mes, pagonys, esame Dievo tauta, tarsi Izraelio tautos pakaitalas, kuris paveldi visus Izraeliui duotus pažadus, palaiminimus ir pan. Ar iš tiesų taip ir yra? Ar tikrai mes šiandien užimame Izraelio tautos vietą?
Trumpai peržvelkime Raštą, kalbantį apie Izraelio istoriją.

Pradžios, Išėjimo, Samuelio knygose rašoma apie Dievo pažadą Abraomui ir vėliau iš jo gimsiančiai Izraelio tautai. Tai – žemė, karalius, kuris gims iš Dovydo sėklos, karalystė žemėje – visa tai, ką Dievas jiems pažadėjo duoti kaip amžinąjį paveldą. Izraelio tauta iš tų Dievo pažadų žinojo, kad jie gyvens jiems pažadėtoje karalystėje per amžius.
Atėjus laikui, Dievas siuntė Izraelio tautai Joną krikštytoją, kad jis skelbtų žydams apie jau prisiartinusią jiems pažadėtąją karalystę. Mato-Jono evangelijose matome, jog didžioji dalis Izraelio tautos atmetė Jono krikštytojo, o paskui – ir Jėzaus bei dvylikos apaštalų skelbiamą žinią, kad jiems reikia persigalvoti, atsiversti ir pasikrikštyti vandeniu, nes jau ne už kalnų toji karalystė.

Žemiškos Jėzaus Kristaus tarnystės laikotarpiu Izraelis suklupo ant to suklupimo akmens – Jėzaus Kristaus (Rom. 9:31-32). Įtikėjo tik maža Izraelio tautos dalis, ta „mažoji kaimenė”, kaip kad juos Jėzus vadino Lk.12:32, sakydamas: „nebijok, mažoji kaimene, tai – jūsų Tėvo geras noras duoti jums karalystę”.
Po Jėzaus Kristaus prisikėlimo ir pakilimo į dangų, Izraelio tikintieji – „mažoji kaimenė” šventė savąją žydų šventę Sekmines ir jie gavo jiems pažadėtą Šventąją Dvasią. Tuomet jie visi ėjo ir skelbė neatsivertusiai Izraelio tautai tą patį, ką ir anksčiau. Apd. 7-ame skyriuje randame momentą, kai Izraelio tauta praranda jiems duotą galimybę atsiversti – Steponas, pilnas šventosios Dvasios, jiems kalba: „aš matau atsivėrusius dangus ir žmogaus Sūnų stovintį Dievo dešinėje” (Apd. 7:56). Jėzus Kristus atsistojo teisti Savo tautos, nes jie atmetė Šventosios Dvasios liudijimą. Įvyko Izraelio tautos nuopolis.

Iškyla natūralus klausimas: ar Dievas atmetė Izraelio tautą visiems laikams, ar Jis ištrynė Izraelio tautą iš Savo planų? Rom. 11:1 rašoma, jog Dievas neatmetė Savo tautos ir kad ateityje sudarys naują sandorą su ja, atleis jų nuodėmes bei atkurs visus jiems Senajame Testamente pažadėtus dalykus. Petras Apd. 3:19, 21 sako Izraelio žmonėms: „Todėl persigalvokite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės tada, kai nuo Viešpaties veido ateis atgaivos laikai; ir Jis atsiųs Jėzų Kristų, kuris buvo jums prieš tai paskelbtas.” Iš šių eilučių matyti, jog Dievas ateityje atleis Izraelio tautos nuodėmes, kaip rašoma ir Rom. 11:25-27: „Izraelį dalinai yra ištikęs aklumas, kol įeis pagonių pilnatvė. Taip bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip yra parašyta: 'Iš Siono ateis Gelbėtojas ir nukreips bedievystę nuo Jokūbo, nes ši yra mano sandora jiems, kai aš pašalinsiu jų nuodėmes'.” Apie šią Naują Sandorą rašoma Senajame Testamente.
Dievas neatmetė Izraelio tautos, ir ateityje atleis jų nuodėmes, įrašys Savo įstatymą į jų širdis, duos jiems Savo dvasią, įkurs jiems pažadėtą karalystę žemėje. Tai – Dievo pažadas Izraelio tautai.

O dabar pažiūrėkime, kas yra Kristaus kūnas. Sugretinkime kai kuriuos dalykus, padėsiančius įdėmiau pasižiūrėti į šias dvi žmonių grupes: Kristaus kūną ir Izraelio tautą.

* Izraelio tauta – tai 12 Izraelio giminių.
Kristaus kūnas, kaip rašo Paulius, – tai visiškai „naujas kūrinys”, dvasinis kūnas, kuriame nėra „nei žydo, nei pagonies”.
Tad ar įmanoma būti 12 Izraelio giminių ir tuo pačiu Kristaus kūnu, kuriame nėra nei žydo, nei pagonies?..

* Mes gyvename pagal kitokią sistemą negu Izraelio tauta. Paulius rašo Rom. 6:14, Gal.5:18, jog mes nesame įstatymo valdžioje, bet mes gyvename pagal malonę.
Rom. 9:4 sako, jog įstatymas buvo duotas tik Izraelio tautai, jie visais laikais gyveno pagal įstatymą. Izraelio tikintieji – „mažoji kaimenė” gyveno pagal įstatymą ir laikėsi sabato (Apd. 1:21). Jie šventė Izraelio tautai įstatyme surašytas šventes, tarp jų ir Sekmines (Apd. 2:1). „Mažoji kaimenė” ėjo melstis į šventyklą ir dar nustatytu laiku, kaip juos moko įstatymas (Apd. 3:1; 2:46). Įtikėję žydai uoliai laikėsi įstatymo (Apd. 21:20; Jok. 1:22-25; 2:8-12).
Dievas niekur nesakė Izraelio tautai nebesilaikyti įstatymo.
Ateityje, kai Dievas sudarys su jais Naują Sandorą, Jis įrašys jiems įstatymą į jų širdis, duos jiems Savo dvasią ir įgalins juos gyventi pagal įstatymą, ko jie negalėjo padaryti savo pajėgumu, gyvendami pagal senąją sandorą (Hebr. 8:10-12).

* Kristaus kūnui Paulius rašo dirbti savo rankomis, kad užsidirbtų pragyvenimui bei dar kitiems galėtų padėti (2 Tes. 3:10; Ef. 4:28).
Izraelio tikintiesiems tuo tarpu Jėzus liepė viską parduoti, išdalinti vargšams ir nesirūpinti savo pragyvenimu, nes jais Tėvas pasirūpins (Lk. 12:29-33). Taip jie ir darė Apaštalų darbų knygoje (Apd. 2: 44-46; 4:34-37).

* Jėzus Izraelio tautai siuntė 12 apaštalų su žinia (Mt. 10:5-7). Ir po Kristaus prisikėlimo 12 apaštalų skelbė žinią Izraelio tautai – apipjaustytiesiems (Gal. 2:9).
Pagonims Kristus siuntė visiškai kitą apaštalą – Paulių, atskirą nuo kitų apaštalų, su nauja žinia, kuri niekada anksčiau nebuvo skelbta (Ef. 3:1-10; Kol. 1:23-27; Rom. 16:25-26; Tit. 1:2-3; 2 Tim. 1:9-11).
Rom. 11:13 Paulius rašo: „Aš kalbu jums, pagonims, nes aš esu pagonių apaštalas, aš aukštinu savo tarnystę”.

* Kristaus kūno ateitis – Danguje (Ef. 1:3; 2:5-6; Fil. 3:20; Kol. 3:1-2).
Izraelio tautai tuo tarpu yra pažadėta karalystė Žemėje (Lk. 1:31-33; Dan. 2:44; Mt. 19: 28; Apr. 5:10; 20:4).

* Kristaus kūnas paveldės amžiną gyvenimą danguje pagal Dievo planą, kurį Jis sumanė prieš pasaulio sukūrimą (Ef. 1:3-4; 2 Tim. 1:9-10; Tit. 1:2-3).
Izraelio tauta ir per juos kitos tautos paveldės karalystę žemėje, kurią Dievas jiems paruošė nuo pasaulio pradžios (Pr. 12:2-3; Mt.25:34; Lk.1: 68-73).

Taigi matome, kad Izraelio tauta ir Kristaus kūnas yra dvi skirtingos grupės ir yra skirtos skirtingiems Dievo tikslams.

O dabar pabandykime išsiaiškinti, kokiu laikotarpiu atsirado Kristaus kūnas.
Rom. 11:11 rašoma, jog tik per Izraelio griuvimą (nuopolį) „išgelbėjimas atėjo pagonims”.
Tai – labai svarbi eilutė, parodanti, jog išgelbėjimas pagonims atėjo po to, kai Izraelio tauta nupuolė. Kol Izraelio tauta nebuvo nupuolusi, pagonims negalėjo ateiti išgelbėjimas. Kada gi įvyko Izraelio tautos griuvimas?

Jėzus buvo atėjęs pas Izraelio tautą, bet jie atmetė jį. Ar tuomet įvyko Izraelio griuvimas? Kai žydai atmetė Jėzų, jie tik „suklupo ant suklupimo akmens” (Rom. 9:32-33), bet nenupuolė. Jėzus sakė: „jeigu jūs kalbėsite prieš žmogaus Sūnų, jums bus atleista.” Jis meldėsi Tėvui ant kryžiaus už Savo tautą, kad Jis jiems atleistų, „nes jie nežino, ką jie daro”. Tėvas atleido Izraelio tautai. Žydams buvo duota dar viena galimybė atsiversti. Apd. 2-ame skyriuje Izraelio tikintieji – „mažoji kaimenė” – gavę Šventąją Dvasią, vėl ragino žydus atsiversti (Apd. 2-7 skyriai).
Dabar jau Žydai piktžodžiavo Šventajai Dvasiai: „jūs kietasprandžiai ir neapipjaustyti širdimi ir ausimis, jūs visada priešinatės Šventajai Dvasiai”. Steponui ištarus tuos žodžius, Jėzus atsistojo Dievo dešinėje (Apd. 7:55-56).

Ką reiškia, kad Viešpats atsistojo?

Apd. 2:34, 35 Petras sako žydams, kad Jėzus prisikėlė ir atsisėdo Tėvo dešinėje, kol jo priešai taps pakoju po Jo kojomis. Taigi Jėzus atsisėdo Tėvo dešinėje tik iki tam tikro laiko – kol Jo priešai bus pakloti po Jo kojomis. O kai priešai bus pakloti po Jėzaus kojomis, tuomet nebebus ko sėdėti, bus pats laikas atsistoti. Senajame Testamente, pranašuose, rašoma, kad Viešpats stojasi teisti, išlieti rūstybę. Taigi Jėzus prisikėlė ir atsisėdo Tėvo dešinėje, kol Jo priešai buvo pakloti po Jo kojomis. Apaštalų darbų 7-ame skyriuje ir atėjo tas metas Jam atsistoti bei teisti. Taip Apd. 7-ame skyriuje įvyko Izraelio tautos nuopolis.

Bet...
Kristus neišliejo Savo rūstybės, tačiau padarė kai ką kitą. Jis atnešė išgelbėjimą pagonims – Izraeliui nupuolus, išgelbėjimas atėjo pagonims (Rom. 11:11).
Tuoj po Izraelio nuopolio (Apd. 7-ame skyriuje), Kristus išgelbėjo Paulių (Apd. 9 skyrius) ir pasiuntė jį su žinia pas pagonis.

Kristus, išgelbėjęs Paulių, nuo jo pradėjo formuoti ir statyti Kristaus kūną. Pats pirmasis Kristaus kūno narys yra apaštalas Paulius, kuris rašo 1 Tim. 1:15-16: „Kristus atėjo į pasaulį išgelbėti nusidėjėlių; iš kurių aš esu pirmasis. Bet dėl šos priežasties aš gavau pasigailėjimą, kad manyje pirmajame Jėzus Kristus parodytų visą ilgą kantrybę, kaip pavyzdį tiems, kurie po to įtikės Juo amžinajam gyvenimui.”
Ar Paulius pirmasis nusidėjėlis pasaulyje? Ne. Adomas buvo pats pirmasis nusidėjėlis. Bet kodėl jis sako, kad jis pirmasis? Paulius yra pirmasis nusidėjėlis, kurį išgelbėjo Dievas pagal naują žinią, kuri prasidėjo Dievo ilga kantrybe. Kristus neišliejo Savo rūstybės, nors ir buvo atsistojęs to padaryti. Jis vietoj to pradėjo daryti tai, kas anksčiau niekam nebuvo žinoma. Kristus sulaikė Savo rūstybę ir vietoje to parodė ilgą kantrybę Pauliui, kuris tapo pirmuoju Kristaus bažnyčios nariu. Jis buvo išgelbėtas kaip pavyzdys kitiems žmonėms, kurie bus igelbėti taip, kaip ir jis, kuriems Dievas parodys Savo ilgą kantrybę ir dovanos amžiną gyvenimą. Po jo kiti, įtikėję jo skelbiama evangelija, irgi bus išgelbėti kaip ir jis, ir bus perkelti į Kristaus kūną. Taip ir mes, kurie įtikėjome Pauliaus skelbiama evangelija, esame suvienyti su Kristumi, mes esame Kristaus kūnas.
Apie Kristaus kūną niekur anksčiau nebuvo kalbėta ir pranašauta, nes tai, ką apie jį rašo Paulius, buvo paslaptis. Dievas laikė paslaptyje šią informaciją, bet kai Kristus išgelbėjo Paulių, nuo tada jam atskleidė šią žinią.
Vien tik toje žinioje, kurią Paulius gavo iš Kristaus, kalbama apie Kristaus kūną, apie tai, kaip žmogus yra išgelbėjamas ir pakrikštyjamas į Kristaus kūną (1 Kor. 12:13) ir kokia jo paskirtis bei funkcija.

Būtent Apd. 9-ame skyriuje ir prasidėjo pirmieji Kristaus kūno žingsniai, pradedant nuo pirmojo kūno nario – Pauliaus, kuriam Kristus atskleidė visą informaciją apie Kristaus kūną, kuriame nėra nei žydo, nei pagonies. Tai – naujas kūrinys, kuriam Dievas paskyrė gyventi Danguje. Mes nesame Izraelio „mažoji kaimenė”, kurie bus Dievo karališkoji kunigija ir karaliaus žemėje (Apr. 5:10; Iš. 19:6; 1 Pt. 2:9), mes negalvojame apie Izraelio žemiškus dalykus, nes mūsų likimas danguje, o ne žemėje.

„Dievas palaimino mus visais dvasiniais palaiminimais dangaus vietose Kristuje.” (Ef. 1:3)
„Nes mūsų elgsena yra danguje; iš kur mes laukiame Gelbėtojo...” (Fil. 3:20)
„Ir prikėlė mus kartu, ir pasodino mus kartu dangaus vietose Kristuje Jėzuje.” (Ef. 2:6).
„Todėl jeigu jūs esate prisikėlę su Kristumi, ieškokite tų dalykų, kurie yra aukštai, kur Kristus sėdi Tėvo dešinėje.” (Kol. 3:1)

• Kiti straipsniai >

© A.B.U. 2007-2010