KARALYSTĖ ŽEMĖJE

„Todėl kai jie buvo susirinkę, jie paklausė jo, sakydami:
„Viešpatie, ar tu šiuo laiku vėl atkursi Izraelio karalystę?“
(Apd. 1:6)

Apaštalų darbų knygoje, 1:6 rašoma: „Susirinkusieji paklausė Jį: 'Viešpatie, gal Tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?’.“
Kodėl apaštalai klausė Jėzaus tokio klausimo? Tai nebuvo kažkoks tai kvailas, staiga iškilęs klausimas. Kristus savo apaštalus mokė Raštų, todėl užduotas klausimas turėjo pagrindą. Norint suprasti, kodėl jie taip paklausė, kas dėjosi susirinkusių žydų mintyse, pirmiausia vertėtų pažvelgti į Dievo duotus pažadus Izraelio tautai.

Izraeliui Senajame Testamente Dievas davė pažadą, kad jie bus karališkoji kunigija žemėje: „Ir Mozė ėjo aukštyn pas Dievą, ir VIEŠPATS jam sušuko nuo kalno, sakydamas: ‘Taip tu sakyk Jokūbo namams ir pranešk Izraelio vaikams:
Jūs matėte, ką aš padariau egiptiečiams ir kaip aš nešiau jus ant erelių sparnų, ir atgabenau jus pas save. Taigi dabar, jei tikrai paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, tuomet jūs man būsite ypatinga brangenybė viršum visų tautų; nes visa žemė yra mano. Ir jūs man būsite kunigų karalystė ir šventa tauta. Šitie yra žodžiai, kuriuos tu kalbėk Izraelio vaikams’." (Iš.19:3-6).
Dievas jiems sako, kad Jam priklauso visa žemė, ir Jis padarys juos kunigų karalyste. Taigi Dievas pažadėjo žydams karalystę žemėje.

Dievas Abraomui davė pažadą, kad iš jo padarys didelę tautą, kuri vėliau per Izaoką ir Jokūbą tapo Izraelio tauta (Jokūbą Dievas pavadino Izraeliu). Taip pat Dievas pažadėjo Abraomui, o vėliau Izaokui ir Jokūbui, kad iš jo kilusi Izraelio tauta paveldės žemę. Tuos pažadus Dievas patvirtino Abraomui sandora, kad tie pažadai bus amžini, kad iš Abraomo gimusi Izraelio tauta bus didelė ir bus kunigų karalystė žemėje per amžius. Paskaitykime, ką apie tai liudija Raštas:

„...ir iš tavęs aš padarysiu didelę tautą ir aš tave laiminsiu, ir padarysiu didį tavo vardą; ir tu būsi palaiminimas...“ (Pr. 12:2)
„... nes visą šalį, kurią tu matai, aš duosiu tau ir tavo sėklai visam laikui. Ir aš padarysiu tavo sėklą kaip žemės dulkes; tad jei kas galėtų suskaičiuoti žemės dulkes, tai ir tavo sėkla galėtų būti suskaičiuota. Kelkis, pereik šalį išilgai ir skersai; nes tau ją duosiu... (Pr. 13:15-17)“
„ Tą pačią dieną VIEŠPATS sudarė su Abramu sandorą, sakydamas: ‘Tavo sėklai aš daviau šitą šalį - nuo Egipto upės iki didžiosios upės, Eufrato upės...’ “ (Pr. 15:18)
„Ir aš sutvirtinsiu savo sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo sėklos po tavęs per jų kartas kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo sėklai po tavęs...“ (Pr. 17:7)
„... aš padauginsiu tavo sėklą kaip dangaus žvaigždes, ir duosiu tavo sėklai visas šitas šalis; ir tavo sėkloje bus palaimintos visos žemės tautos... (Pr. 26:4)
„Ir štai, VIEŠPATS stovėjo virš jų ir tarė: „Aš esu VIEŠPATS, tavo tėvo Abraomo Dievas ir Izaoko Dievas; žemę, ant kurios tu guli, duosiu tau ir tavo sėklai; ir tavo sėkla bus kaip žemės dulkės, ir tu išsiplėsi į vakarus ir į rytus, į šiaurę ir į pietus... (Pr. 28:13-14)“
„Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę...“ (Mt. 5:5)
„Ir Jėzus jiems tarė: ‘Iš tiesų aš sakau jums, jog atgimime, kai žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, kurie sekėte paskui mane, jūs irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio genčių’.“ ( Mt. 19:28).

Aiškiai matyti, kad Dievo pažadai Izraelio tautai yra tikri, ir jiems pažadėti dalykai bus amžinu paveldu. Žemę, kuria mes šiandien vaikštome, vieną dieną paveldės Izraelio tauta.

Vėliau į žemę, „pas pražuvusias Izraelio namų avis” atėjo Jėzus Kristus ir jiems skelbė, kad Izraeliui pažadėta karalystė jau „čia pat”, būtent ta pati karalystė, kurią Dievas buvo pažadėjęs Senojo Testamento eilutėse. Jėzus vaikščiojo žeme ir žydams kalbėjo apie karalystę. Apd.1:3 rašoma: „Po savo kančios Jis pateikė jiems daug įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamas ir kalbėdamas apie Dievo karalystę." Po prisikėlimo Jėzus tęsė mokymą apie ją. Lk. 24:44-45 rašoma, jog Jėzus Kristus atvėrė jiems supratimą, kad jie suprastų Raštą: „Ir jis tarė jiems: ‘Šitie yra žodžiai, kuriuos aš jums kalbėjau, kol aš dar buvau su jumis, kad turi išsipildyti visi dalykai, kurie surašyti apie mane Mozės įstatyme ir pranašuose bei psalmėse.’ Tada jis atvėrė jiems supratimą, kad jie galėtų suprasti raštus...“

Jis jiems per keturiasdešimt dienų atvėrė Raštą ir pasakojo bei rodė, kas parašyta ST Raštuose apie Jį ir apie karalystę. Todėl nei kiek nekeista, kad 12 Kristaus apaštalų Jam uždavė tokį klausimą, juk Jis jiems būtent ir rodė raštuose tiesas apie Izraelio karalystę, kuri jiems buvo pažadėta, kurią Jis įkurs jiems per Kristų, atpirksiantį Izraelio tautą, išgelbėsiantį juos iš priešų ir sėdėsiantį soste: „Jis bus didis ir bus vadinamas Aukščiausiojo Sūnumi; ir Viešpats Dievas jam duos jo tėvo Dovydo sostą; ir jis valdys Jokūbo namus per amžius; ir jo karalystei nebus galo...“ (Lk.1:31-32)
„Tebūna palaimintas Izraelio Viešpats Dievas; nes jis aplankė ir atpirko savo tautą, ir jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose; kaip jis kalbėjo savo šventųjų pranašų burna, kurie buvo nuo pasaulio pradžios, kad mes būtume išgelbėti nuo savo priešų ir iš rankos visų tų, kurie mūsų nekenčia; kad įvykdytų gailestingumą, pažadėtą mūsų tėvams, ir prisimintų savo šventąją sandorą; priesaiką, kurią jis prisiekė mūsų tėvui Abraomui...“ (Lk.1:68-73)
„Ir ji pagimdys sūnų, ir tu pavadinsi jį vardu JĖZUS, nes jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių.“ (Mt.1:21)

Jėzus atpirko savo tautą tam, kad jie galėtų įeiti į jiems žadėtą karalystę. Visi žydai, tikėję karalystės evangelija, pardavę savo turtą ir sekę paskui Jėzų, paveldės karalystę žemėje, kurią Kristus atkurs, atsisėdęs Savo šlovės soste Jeruzalėje: „Nebijok, mažoji kaimene; nes tai yra jūsų Tėvo geras noras duoti jums karalystę. Parduokite, ką turite, ir atiduokite išmaldai; pasirūpinkite sau krepšių, kurie nesensta, nenykstantį turtą danguose, kuris nežlunga, kur joks vagis neprieina nei kandys nesugadina. Nes kur yra jūsų turtas, ten bus ir jūsų širdis...“ (Lk. 12:32-34)
„Ir Jėzus jiems tarė: ‘Iš tiesų aš sakau jums, jog atgimime, kai žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, kurie sekėte paskui mane, jūs irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio genčių. Ir kiekvienas, kuris paliko namus ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar žmoną, ar vaikus, ar žemes dėl mano vardo, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą...’ “ (Mt. 19:28-29)
„Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę...“ (Mt. 5:5)
„... ir padarei mus mūsų Dievui karaliais ir kunigais, ir mes karaliausime žemėje... (Apr. 5:10)
„... ‘nes visa žemė yra mano. Ir jūs man būsite kunigų karalystė ir šventa tauta.’ Šitie yra žodžiai, kuriuos tu kalbėk Izraelio vaikams.“ (Iš. 19:6).

Taigi tęsiant mintį apie karalystę derėtų pastebėti, kad Apaštalų darbų knygoje Petras citavo žodžius iš Joelio 2-ojo skyriaus, kuriame rašoma apie ateinančią Viešpaties dieną ir apie Izraelio tautos atstatymą. Viešpaties diena – tai ne sekmadienis, kaip mano kai kurie žmonės, bet tai diena, kada Viešpats įgyvendins tai, ką Jis planavo ir skelbė pranašuose. Joelio 2-ame skyriuje rašoma: „Viešpaties diena yra didi ir labai baisi, kas galės ją ištverti?”. Lygiai tą patį skelbė Jonas Krikštytojas – kad netikintieji žydai susilauks Dievo rūstybės (Mt. 3:7). Dievas teis savo tautą, todėl Joelio knygoje Jis skatina Izraelio tautą apsigalvoti, grįžti pas savo Viešpatį: „Todėl dabar, – sako Viešpats, – gręžkitės į Mane visa širdimi... perplėškite savo širdis, ne rūbus. Gręžkitės į Viešpatį savo Dievą...” Taigi Joelio pranašystėje rašoma apie karalystės atkūrimą, Dievo rūstybę bei Dievo raginimą, kad Izraelio tauta atsiverstų. Kad Izraelis gautų karalystę žemėje, jiems reikia grįžti pas Savo Dievą, nes kitaip jie bus baudžiami. Petras, pripildytas Šv. Dvasios, kreipiasi į Izraelio tautą: „Gelbėkite save nuo šios priešgyningos giminės” (Apd. 2:40), panašiai kaip ir Jonas Krikštytojas perspėjo netikinčius žydus: „O angių gimine, kas jus perspėjo bėgti nuo ateinančios rūstybės?” (Mt. 3:7). Dievas žadėjo išlieti rūstybę ant netikinčiųjų izraelitų, todėl Petras ragino atsiversti žydus, kad jie nepražūtų kartu su netikinčiaisiais, su ta priešgyninga angių gimine.

Petras sako Apd. 3:19-21: „Tad apsigalvokite ir atsiverskite, kad būtų panaikintos jūsų nuodėmės tuomet, kai nuo Viešpaties veido ateis atgaivos laikai, ir Jis atsiųs jums iš anksto paskelbtąjį Jėzų Kristų”.
Petras kalba tą patį, ką kalbėjo Joelis, sakydamas, kad ateityje Izraelio laukia nuodėmių atleidimas, „atgaivos laikai”, kai Jėzus Kristus ateis į žemę, todėl jiems reikia atsiversti, grįžti pas Izraelio Dievą, kad jie turėtų dalį šiuose „atgaivos laikuose”. Jer. 31:34 taip pat rašoma, kad ateityje Dievas sudarys su Izraeliu naują Sandorą, atleis jų nuodėmes ir įrašys į jų širdis Savo įstatymą.

Mt. 19:28 rašoma apie tą būsimąjį Izraelio karalystės žemėje atkūrimą: „Iš tiesų sakau jums: ATGIMIME, kai žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs mano sekėjai, irgi sėdėsite 12-koje sostų, teisdami 12-ka Izraelio giminių.”
Izraelio tauta sėdės sostuose atgimime, kai Kristus ateis antrą kartą į žemę ir atsisės Savo Šlovės soste Jeruzalėje.

Susumavus Biblijos citatas išaiškėja, kodėl susirinkę Izraelio tikintieji paklausė Viešpaties, ar Jis šiuo metu atkurs Izraelio karalystę. Jie uždavė tokį klausimą todėl, kad Jėzus 40 dienų jiems aiškino iš Mozės įstatymo ir pranašų apie būsimąjį Izraelio karalystės atkūrimą. Tačiau nuo to laiko, kai žydai klausė Jėzaus apie Izraelio atkūrimą, praėjo apie 2000 metų. Kodėl tad Dievas iki šiol neatkūrė Izraelio karalystės žemėje, kodėl Jis delsia tai įgyvendinti?

Taip nutiko todėl, kad žmonijos istorijoje tuo metu įvyko labai svarbus įvykis. Be Izraelio karalystės atkūrimo žemėje Dievas buvo numatęs dar kitą dalyką, apie kurį Jis nekalbėjo Senajame Testamente. Viešpats Jėzus Kristus Apd. 9-ame skyriuje apsireiškė iš dangaus piktžodžiautojui Sauliui ir jį išgelbėjo. Tai Jis padarė su labai svarbiu tikslu – Kristus paskyrė Saulių būti pagonių apaštalu Pauliumi. Jis atskleidė Pauliui ypatingą žinią, kurios anksčiau Dievas niekada neskelbė, bet laikė paslaptyje:

„Dėl šios priežasties aš, Paulius, Jėzaus Kristaus kalinys dėl jūsų, pagonių, jeigu jūs esate girdėję apie Dievo malonės paskirstymą, kuris man yra duotas dėl jūsų, kaip kad apreiškimu jis man atskleidė paslaptį (kaip aš anksčiau parašiau keletu žodžių, iš kurių, kai jūs skaitote, jūs galite suprasti mano pažinimą Kristaus paslapties), kuri kitais amžiais nebuvo atskleista žmonių sūnums, kaip ji dabar atskleista jo šventiems apaštalams ir pranašams per Dvasią...“ (Ef. 3:1-5)
„... bažnyčią, kurios tarnautoju aš tapau pagal Dievo paskirstymą, kuris man yra duotas dėl jūsų, kad išpildyčiau Dievo žodį; būtent paslaptį, kuri buvo paslėpta nuo amžių ir kartų, bet dabar yra atskleista jo šventiesiems...“ (Kol. 1:25-26)
„Na o tam, kuris yra pajėgus jus įtvirtinti pagal mano evangeliją ir Jėzaus Kristaus skelbimą pagal apreiškimą paslapties, kuri buvo laikvoma paslaptyje nuo pasaulio pradžios, bet dabar yra atskleista...“ (Rom. 16:25-26)
„... su viltimi amžinojo gyenimo, kurį negalintis meluoti Dievas pažadėjo prieš pasaulio prasidėjimą; bet tinkamais laikais apreiškė savo žodį per skelbimą, kuris yra patikėtas man pagal Dievo, mūsų Gelbėtojo, įsakymą...“ (Tit. 1:2-3)
„Bet aš patvirtinu jums, broliai, kad mano paskelbtoji evangelija nėra pagal žmogų. Nes aš nei gavau ją iš žmogaus, nei buvau jos išmokintas, bet Jėzaus Kristaus apreiškimu." (Gal. 1:11-12).

Apaštalų darbų 9-ame skyriuje išgelbėjęs Paulių Dievas pradeda formuoti Kristaus kūną, apie kurį anksčiau nebuvo kalbama. Paulius rašo Rom. 11:13, kad jis yra mūsų – pagonių – apaštalas, skelbiantis mums Dievo duotą žinią (1 Tim. 2:6-7; 2 Tim. 1:9-11; Kol. 1:27). Šioje žinioje Paulius rašo apie Kristaus kūną, nesusijusį su Izraelio karalyste – naują kūrinį, kuriame nėra nei žydo, nei pagonies, kurį Dievas šiandien formuoja. Paulius rašo Rom. 11:25-27, kad dabar Dievas renka pagonių pilnatvę. Dievas nekuria Savo karalystės žemėje, jis dabar formuoja naują grupę žmonių, apie kuriuos niekada anksčiau nebuvo kalbėjęs Raštuose, tai buvo paslaptis. Dievas nori Sau surinkti žmonių grupę – Kristaus kūną, kurį Jis buvo iš anksto suplanavęs. O kai „įeis pagonių pilnatvė”, kai Kristaus kūnas bus užbaigtas, tada mes būsime paimti į dangų susitikti su Viešpačiu ore (1 Tes. 4:13-18). Vėliau, po kiek laiko bus išgelbėtas Izraelis, kai Kristus ateis antrą kartą į žemę ir atleis jų nuodėmes. Tačiau, kol dar žemėje esame mes – Kristaus kūnas, kol dar neįėjo pagonių pilnatvė, kol mes dar nesame paimti pas Viešpatį, tol Dievas negali atkurti Izraelio karalystės. Tik po mūsų paėmimo, kai Dievas užbaigs Savo darbą su Kristaus kūnu, Dievas atkurs Izraelio karalystę: „Nes aš nenoriu, broliai, kad jūs būtumėte nežinantys šios paslapties, kad jūs nebūtumėte išmintingi savo pačių pasipūtimais; jog Izraelį yra dalinai ištikęs aklumas, kol įeis pagonių pilnatvė. Ir taip bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip yra parašyta: ‘Iš Siono ateis Gelbėtojas ir nukreips bedievystę nuo Jokūbo, nes ši yra mano sandora jiems, kai aš nuimsiu jų nuodėmes’.“ (Rom.11:25-27)

O kas tuomet šiandien karaliauja žemėje, jei Dievas dar neatkūrė Savo karalystės? 2Kor. 4 skyriuje rašoma: „Bet jei mūsų evangelija yra paslėpta, ji yra paslėpta tiems, kurie yra pražuvę, kurie netiki, kuriems šio pasaulio dievas apakino protus, kad jiems nenušvistų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovingosios evangelijos šviesa.“ (2Kor. 4:3-4)
Šiose eilutėse rašoma, kad šio pasaulio dievas apakino žmonių protus. Kas gi yra šis pasaulio dievas? Be abejo tai ne Visagalis Dievas, nes 1 Jono laiške rašoma, kad „Dievas yra šviesa, ir jame visiškai nėra tamsos“ (1Jn. 1:5). Kas tuo tarpu yra tamsybė Biblijoje, kas šiandien karaliauja žemėje?

Pažvelkime į šias Rašto eilutes:
„...kad padaryčiau tave tarnu ir liudytoju tiek tų dalykų, kuriuos tu matei, tiek ir tų dalykų, kuriuose aš tau pasirodysiu, gelbėdamas tave iš tautos ir iš pagonių, pas kuriuos aš dabar tave siunčiu atverti jų akių ir atgręžti juos nuo tamsybės į šviesą ir nuo Šėtono valdžios į Dievą, kad jie gautų nuodėmių atleidimą ir paveldą tarp tų, kurie yra pašvęsti per tikėjimą, kuris yra manyje’.“ (Apd. 26:16-18)
„Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, su valdžiomis, su šio pasaulio tamsybės valdovais, su dvasine piktybe aukštybės vietose.“ (Ef. 6:12)

Taigi kaip matome iš šių eilučių, šio pasaulio dievas yra Šėtonas, kuris skleidžia tamsybę, mokslą, prieštaraujantį Dievo tiesai. Tai jis šiandien yra žemės karalius. Tačiau jo karaliavimas tęsis neilgai – tik iki antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo į žemę atkurti Dievo karalystės...

• Kiti straipsniai >

© A.B.U. 2007-2010