Vertėjo žodis skaitytojams VIEšPATIES žodžiai yra tyri žodžiai, kaip sidabras, išmėgintas žemės krosnyje, septynis kartus išvalytas. Tu juos išlaikysi, o VIEšPATIE, tu juos išsaugosi nuo šitos kartos per amžius(Ps 12:6-7). Tačiau istorijoje neapseita be žmogaus įsikišimo. Apaštalas Paulius rašo tikintiesiems: Nes mes nesame kaip daugelis, kurie iškraipo Dievo žodį... (2Kor 2:17). Kai Paulius ir kiti apaštalai rašė Dievo duotus žodžius, buvo ir Dievo žodžio kraipytojų. Vieni užrašė Dievo duotus žodžius į rankraščius (originalus), kiti darė jų kopijas, o dar kiti darė iškraipymus. Dievo žodis įgijo savo pasekėjų ir savo oponentų. Nepaisant priešiškai nusiteikusių žmonių, Šv. Rašto rankraščiai buvo kopijuojami ir platinami. Iki šių dienų yra išlikę apie 5400 graikiškų Naujojo Testamento originalo rankraščių kopijų. Jų būtų išlikę kur kas daugiau, jei tikintieji nebūtų buvę persekiojami, jei nebūtų buvę naikinamos NT kopijos. Šių NT originalo kopijų tėvynė Bizantijos imperija tos pačios žemės, kur apaštalų laikais kūrėsi pirmosios krikščionių bažnyčios. Todėl NT graikiškų rankraščių tekstas dar vadinamas bizantiškuoju. Žlugus Bizantijos imperijai, joje gyvenantys tikintieji išsikėlė į Europą, kartu atsinešdami ir graikiškus NT rankraščius. Visos šios rankraščių kopijos įgijo pavadinimą daugumos tekstas. Tūkstančiai NT kopijų apsigyveno tikinčiųjų namuose ir stiprino jų širdis. Todėl tikrasis NT originalo tekstas yra atpažįstamas toje NT originalo kopijų gausoje. Būtent šį NT daugumos tekstą kruopščiai atrinko ir pakartotinai išspausdino Deziderijus Erazmas, Robertas Stefanus, Teodoras Beza, kurių tekstą į anglų kalbą pažodžiui išvertė KJV vertėjai. Anglijos karaliaus Jokūbo paliepimu originalų rankraščių kopijos buvo pažodžiui išverstos į anglų kalbą. Taip atsirado pasaulyje išgarsėjusi karaliaus Jokūbo Biblijos versija (King James Version). Karaliaus Jokūbo versija buvo pradėta 1604 metais ir baigta versti 1611 metais. 1604 metais Anglijos karalius Jokūbas paskyrė 54 vertėjus, kad šie imtųsi versti į anglų kalbą neiškraipytąjį Senojo ir Naujo Testamento tekstą. 47 iš jų iki galo užbaigė pavestą jiems darbą. Šie vertėjai mokėjo daug kalbų, laisvai kalbėjo hebrajiškai ir graikiškai, buvo gerai įvaldę šias kalbas ir jas dėstė universitetuose. Kai kurie iš jų netgi sudarė arabų ir kitų kalbų leksikonus, šiuo metu saugomus Londono bibliotekoje. Po Bizantijos imperijos griūties į Europą atkeliavo Bizantijos graikai, kurie kalbėjo būtent ta kalba, kuria buvo užrašytas Naujasis Testamentas. Nemažai Bizantijos graikų įvairiuose Europos universitetuose dėstė senąją graikų kalbą. Taigi Karaliaus Jokūbo Biblijos vertėjai mokėsi graikų kalbos iš pačių Bizantijos graikų. Jie išmoko būtent tos graikų kalbos, kuria buvo parašyti NT originalai. Todėl Karaliaus Jokūbo Biblijos vertėjai buvo labiausiai pasiruošę versti originalų rankraščių kopijas į anglų kalbą. Be viso to, dar labai svarbu ir tai, kad šie vertėjai visi buvo įtikėję Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju, ir Dievo žodžio išsaugojimą kėlė aukščiau savų interesų ar teologinių įsitikinimų. Dirbdamas prie šio vertimo, naudojausi S. B. Chylinskio, S. Bitnerio (NT), A. Jurėno, L. Rėzos redaguota, rusų sinodine, rusų KJV (NT), lenkiškąja Gdansko ir K. Burbulio biblijų vertimais. Iš šių biblijų patys artimiausi KJV Biblijai yra B. Chylinskio ir S. Bitnerio lietuviški, rusiškas KJV ir Gdansko lenkiškas vertimai. Rašto vertime sukėliau KJV vertėjų pastabas (pažymėtos simboliu), kuriose jų pateikiami galimi kitokie vertimo variantai, hebrajiški (hbr), chaldėjiški-aramėjiški (chld) ir graikiški (gr) išsireiškimai, vardų ir pavadinimų reikšmės. šalia vertėjų pastabų, parašiau savo komentarų (pažymėti simboliu). Tai antrasis šios Biblijos leidimas. Jame, lyginant su pirmuoju, buvo ištaisytos pastebėtos gramatinės bei skyrybos klaidos, kai kurie žodžiai ar išsireiškimai pakeisti tikslesniais sinonimais. Išimti platesni teologiniai komentarai, kurie, jais besidomintiems, palikti elektroniniame šio leidimo variante. Visą sąrašą, kas šiame leidime buvo pakeista, galite rasti čia. Noriu padėkoti savo Gelbėtojui Jėzui Kristui, kurio Malonės Žodžio dėka ėmiausi šio vertimo darbo. Esu be galo dėkingas savo žmonai Agnei, negailėjusiai nei laiko, nei jėgų, prisidedant prie šio atsakingo darbo. Taip pat dėkoju ir kitiems, vienokiu ar kitokiu būdu talkininkavusiems. |
||