Pirmiausia pabandykime išsiaiškinti, kas tai per angelai, kuriuos Dievas laiko surištus tamsoje. 2Pt 2:4 eilutei praktiškai identiška yra Judo 6 eilutė, kur sakoma: „Ir angelus, kurie nesilaikė savo pirmosios padėties, bet paliko savo buveinę, jis yra išlaikęs amžinose grandinėse po tamsa, didžiosios dienos teismui.“
Vien iš šios eilutės mažai ką galima pasakyti. Tačiau dažnai Rašte, kaip ir šiuo atveju, šalia yra kita eilutė, kuri, manau, padeda labiau išsiaiškinti, kas yra kas. Po šios eilutės seka štai tokia eilutė: „Lygiai kaip ir Sodoma bei Gomora ir aplinkiniai miestai tokiu pat būdu, atsidavę paleistuvystei ir nuėję paskui kitokį kūną, yra išstatyti pavyzdžiu, kentėdami amžinosios ugnies kerštą." Pastebėkite, kad ši eilutė prasideda žodžiais „Lygiai kaip ir“. Vadinasi, 6 eilutėje paminėtų angelų elgesys buvo lygiai toks pat, kaip ir Sodomos bei Gomoros gyventojų. Rašoma, kad sodomiečiai ir Gomoros gyventojai „atsidavė paleistuvystei ir nuėjo paskui kitokį kūną“. Pradžios knygos 19 skyriuje rašoma, kaip Dievas sunaikino Sodomą ir Gomorą už jų paleistuvystę. Viena iš tokių paleistuvysčių buvo jų homoseksualizmas. Dievas šiuose miestuose rado tik vieną teisų žmogų – Lotą. Todėl pas jį atėjo du angelai (rašoma, kad jie atrodė kaip vyrai), kad perspėtų Lotą, jog Dievas sunaikins šiuos miestus, bet Lotą ir jo šeimą išgelbės. Pradžios 19:4-10 rašoma, kad Sodomos vyrai norėjo „pažinti“ tuos du pas Lotą atėjusius vyrus. Labai dažnai Biblijoje, kaip ir šiuo atveju, „pažinti“ reiškia „turėti lytinių santykių“. Taigi sodomiečiai buvo homoseksualistai, jie siekė lytinių santykių su Loto svečiais – dviem vyrais. Tai visiškai prieštarauja Dievo sutvarkymui, tai priešinga prigimčiai. Vyras sukurtas turėti lytinius santykius su moterimi, o ne su vyru. Tai iš dalies yra „eiti paskui kitokį kūną“. Tačiau yra dar kitas, svarbesnis dalykas. Juk tie, pas Lotą atėję angelai, buvo ne šiaip vyrai, jie buvo angelai. Angelas yra visai kitoks kūrinys, jis ne žmogus. Rašte angelai vadinami „dvasiomis“. Jų kūnas kitoks nei mūsų. Be to, angelas turi galią pasiversti matomu ir atrodyti kaip vyras (angelai Biblijoje yra vyriškos giminės kūriniai). Apie angelų savybes nerašysiu, galbūt tai kita tema, tačiau vienas dalykas aiškus - jie yra kitokio kūno kūriniai nei žmonės. Aš manau, tai ir norima pasakyti Judo 7 eilutėje, kad sodomiečiai, siekdami „pažinti“ tuos du vyrus, iš tikrųjų „nuėjo paskui kitokį kūną“. Sodomiečiai, būdami žmogaus kūno, siekė lytiškai santykiauti su angelais, turinčiais kitokį kūną. Ar sodomiečiai žinojo, kad tie vyrai angelai, ar to nežinojo, sunku pasakyti, kol kas Rašte apie tai nieko neužtikau. Tačiau Raštas pateikia faktą, kad sodomiečiai „nuėjo paskui kitokį kūną“.
Tai, manau, padės išsiaiškinti ir angelų kaltę prieš Dievą. Judo 7 eilutėje rašoma, kad Sodomos ir Gomoros gyventojai atsidavė paleistuvystei lygiai taip pat, tokiu pat būdu kaip ir angelai. Jeigu sodomiečiai (7 eil.) nuklydo paskui kitokį kūną, tai reiškia, kad ir angelai (6 eil.), tokiu pat būdu nuklydo paskui kitokį kūną.
Rašte rašoma, kad ir angelai buvo nuklydę paskui kitokį kūną. Pradžios knygos 6 skyriuje skaitome: „Ir įvyko, kai žmonių pradėjo daugėti ant žemės paviršiaus ir jiems gimė dukterų, Dievo sūnūs matė žmonių dukteris, kad jos buvo gražios; ir jie ėmė jas sau į žmonas iš visų, kurias jie išsirinko.“ Atkreipkite dėmesį į tai, kad šiose eilutėse matomas kontrastas tarp Dievo sūnų ir žmonių dukterų. Dievo sūnūs nebuvo žmogiškos prigimties, nes dukterys priešpastatytos kaip kontrastas – jos buvo „žmonių“ dukros. Kas tie Dievo sūnūs? Dievo sūnūs yra tiesiogiai Dievo sukurti sutvėrimai. Dievas sukūrė angelus ir žmones (aš neminėsiu gyvūnų, augalų ir kitų kūrinių). Rašte vienintelis Dievo rankomis sukurtas žmogus buvo Adomas. Luko 3:38 rašoma: „...kuris buvo sūnus Eno, kuris buvo sūnus Seto, kuris buvo sūnus Adomo, kuris buvo sūnus Dievo.“ Pastebėkite – tik Adomas yra Dievo sūnus, o visi kiti žmonės yra žmonių sūnūs. Tai nereiškia, kad visi kiti žmonės nėra Dievo kūriniai. Tai reiškia, kad Adomas vienintelis buvo tiesiogiai sukurtas Dievo rankomis. Mes, tikintieji, irgi esame Dievo sūnūs, tačiau mes įsūnystę įgijome kitokiu būdu nei Adomas. Adomą Dievas sutvėrė rankomis iš dulkių ir šis tapo Dievo sūnumi. O mes, tikintieji, tapome Dievo sūnumis per tikėjimą savo Gelbėtoju Jėzumi Kristumi (Gal 3:26; Ef 1:5,13,14 ir kt.). Adomas tapo Dievo sūnus per Dievo sutvėrimą, o mes per tikėjimą Kristumi. Kristuje mes tapome Dievo sūnumis ar, kitaip, vaikais.
Taigi – jeigu vienintelis Dievo sūnus tuo metu buvo Adomas, tai tuomet, kas tie kiti Dievo sūnūs, paminėti Pradžios 6 skyriuje? Be Adomo Dievas juk sukūrė ir angelus, ar ne taip? Jobo 1:6 rašoma: „Na, o buvo vieną dieną, kai Dievo sūnūs atėjo prisistatyti VIEŠPATIES akivaizdon, atėjo ir šėtonas tarp jų.“ Jobo laikais Dievas vesdavo atsiskaitymus su savo kūriniais, o šiuo atveju – su Dievo sūnumis ir šėtonu. Tas atsiskaitymas vyko ne kur kitur, o danguje – juk Dievo sostas yra danguje. Pas Dievą danguje susirinkdavo Dievo sūnūs ir šėtonas, kurie tarsi pateikdavo Jam savo dienotvarkę. Taigi jokiu būdu Jobo eilutėje paminėti Dievo sūnūs nėra žmonės, juo labiau, kad vienintelis žmogus paminėtas Dievo sūnumi buvo tik Adomas. Šis susirinkimas vykdavo danguje, kur žmogus neturi galimybių nuskristi, nes žmogus nepritaikytas gyventi danguje. Taigi tie Dievo sūnūs turėjo būti kažkokios tai dangiškos būtybės, kaip ir šėtonas. Rašte yra keletas vietų, iš kurių pateiksiu vieną, kurioje rašoma, kad Dievo sūnūs buvo sukurti prieš dangaus ir žemės sukūrimą. Jobo 38:4-7 Dievas išdėsto Jobui įvairias detales, kaip Jis sutvėrė žemę: „Kur buvai, kai aš dėjau žemės pamatus? Pasakyk, jei turi supratimą. Kas padėjo jos matmenis, jei žinai? Arba kas ištiesė ant jos virvę? Ant ko pritvirtinti jos pamatai? Arba kas padėjo jos kertinį akmenį, kai kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs?“
Pastebėkite: kai Dievas kūrė žemę ir dėjo jos pamatus, visa tai stebėjo ryto žvaigždės ir Dievo sūnūs. Rašoma, kad jie tai matydami šaukė iš džiaugsmo. Ryto žvaigždės ir Dievo sūnūs buvo tuo metu, kol dar nebuvo sukurta žemė, nes jie stebėjo visą kūrimo procesą. Akivaizdu, kad ryto žvaigždės ir Dievo sūnūs nėra žmonės, o dangiškos būtybės, egzistavusios prieš žmogaus sukūrimą. Žvaigždės dažnai Biblijoje simbolizuoija angelus (pvz., Apr 1:20). Taip pat ir Dievo sūnūs yra angelai. Tie angelai, kurie nuėjo paskui kitokį kūną, kaip ir sodomiečiai, tai tie patys Dievo sūnūs, kurie nuėjo paskui kitokį kūną – paskui žmonių dukteris. Prieš Dievui paskandinant žemę ir išgelbėjant Nojų, Dievo sūnūs – angelai – nusileisdavo iš dangaus, „palikdavo savo buveinę“ (Judo 6) ir imdavo į žmonas žmonių dukteris, kurias tik panorėdavo. Todėl rašoma, kad tiems angelams įėjus pas žmonių dukteris, joms gimdavo milžinai: „Anomis dienomis žemėje buvo milžinų; taip pat ir po to, kai Dievo sūnūs įeidavo pas žmonių dukteris ir jos pagimdydavo jiems vaikų, jie tapdavo senovės galiūnais, garsiais vyrais.“
Daugiau nebesiplėsdamas darau išvadą, kad tie angelai, Dievo sūnūs, paleistuvavo, nuėjo paskui kitokį kūną – lytiškai santykiavo su žemės moterimis ir tokiu būdu, kaip ir sodomiečiai, nuėjo paskui kitokį kūną – siekė lytiškai santykiauti su dviem vyrais, kurie buvo angelai. Todėl Dievas nusidėjusius angelus sukaustė tamsoje, kaip rašo 2 Pt 2:4 ir Judo 6. Matomai, angelas tamsoje yra tarsi suparalyžiuotas, tamsa jį sukausto tarsi grandinėse. Tai daug ką pasako apie angelo savybes. Angelui reikalinga šviesa, be jos jis tarsi suparalyžiuotas. Matomai dėl to angelai dar vadinami žvaigždėmis, juk be šviesos žvaigždė negyva. Aišku, dar Biblijoje šviesa reiškia tiesą, o tamsa – melą. Tame irgi daug tiesos, juk nuklydę angelai nuklydo nuo Dievo tiesos, todėl jie gyvena tamsybėje, kaip, beje, ir visas mus supantis pasaulis. Juk tik mes, tikintieji, esame šviesos vaikai. Taigi tie angelai šiuo metu yra pragaro tamsybėje tol, kol bus paskutinis teismas. Po paskutinio teismo visi iš pragaro bus įmesti į ugnies ežerą, tiek angelai, tiek ir žmonės.
< Grįžti į bendrą klausimų sąrašą| Kitas klausimas>
