8. Norėčiau paklausti apie Apreiškime Jonui išvardintas 7 bažnyčias, ypač Laodikėjos. Adventistai aiškina, kad mes gyvename paskutiniame Laodikėjos laikotarpyje.

Esu ir aš girdėjęs šią adventistų ir kai kurių kitų denominacinių bažnyčių teoriją, kad Apreiškimo knygoje išvardintos bažnyčios pažymi skirtingus istorinius bažnyčios laikotarpius. Tačiau kaip ten bebūtų, tokia teorija, mano supratimu, yra išgalvota, nes skaitant Raštą niekur nesu radęs jokios užuominos, kad tos septynios bažnyčios atspindėtų skirtingus bažnyčios istorijos etapus. 

Remdamasis Raštu, pabandysiu trumpai pateikti savo argumentus.

Apaštalui Jonui Jėzus Kristus kalbėjo: „Ką matai, užrašyk į knygą ir nusiųsk ją septynioms bažnyčioms, kurios yra Azijoje: į Efezą ir į Smirną, ir į Pergamą, ir į Tiatyrus, ir į Sardus, ir į Filadelfiją, ir į Laodikėją“. (Apr 1:11). Rašoma, kad tos septynios bažnyčios yra Azijoje. Ano meto Azija – tai šiuometinė Turkija. Taigi, tai – realios bažnyčios, kurios išsibarsčiusios Turkijos teritorijoje. Jos nieko nesimbolizavo, jos buvo tikros bažnyčios, kaip kad ir šiandien yra įvairios bažnyčios visame pasaulyje. 

Palyginimui galime pasižiūrėti, ką savu laiku rašė apaštalas Petras:
„Petras, Jėzaus Kristaus apaštalas, ateiviams, pasklidusiems Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje…“ (1Pt 1:1). Petras taip pat rašė tikinčiųjų bažnyčioms, kurių buvo ir Azijoje. Lygiai taip pat ir apaštalas Paulius rašė bažnyčioms, kurių dalis taip pat buvo Azijoje. Akivaizdu, kad tiek Paulius, tiek Petras, tiek Jonas rašė tikroms bažnyčioms, kurių buvo ir Azijoje. Aš asmeniškai nematau jokių užuominų, kad tos bažnyčios kažką simbolizuotų, kaip sakykim, tam tikrus istorinius laikotarpius, kaip teigia adventistai ar kitų denominacijų bažnyčios. Manau, kad tai tik iš piršto laužta teorija. Kažkas kažkada sugalvojo, o po to jų vaikai ir vaikų vaikai vis puoselėja tokią teoriją. Nežinau, kokiu tikslu jie tai sugalvojo, bet yra, kaip yra. Tačiau vienas dalykas labai aiškus – Biblija nepalaiko tokios adventistų teorijos. 

Taigi, jei Apreiškimo knygoje tos bažnyčios yra tikros, realios, Azijoje gyvuojančios bažnyčios, tuomet būtų logiška užduoti tokį klausimą: kada visa tai bus, kada Azijoje bus šios septynios bažnyčios?

Manau, protingiausia būtų išsiaiškinti, apie kokius laikus Kristus apreiškime kalbėjo Jonui.  Rašte skaitome: „Aš buvau Dvasioje Viešpaties dieną ir išgirdau už savęs didį balsą". (Apr 1:10). Jonas gavo iš Kristaus apreiškimą, kurio tema – Viešpaties diena. Dvasia pagavo Joną ir jį nunešė į Viešpaties dienos laikotarpį, į tuos laikus, kurie vadinami „Viešpaties diena“. Kitaip tariant, Jonas regėjime matė tai, kas yra susiję su Viešpaties diena. Kas yra ta Viešpaties diena? Tai labai svarbus ir išskirtinis išsireiškimas. ST pranašuose jis paminėtas šiose vietose: Iz 2:12, 13:6-9; Ez 13:5, 30:3; Jl 1:15, 2:1-31, 3:14; Am 5:18-20; Abd 1:15; Sof 1:7-14; Zch 14:1 ir Mal 4:5. Taip pat Naujajame Testamente: Apd 2:20; 1Tes 5:2; 2Pt 3:10 ir Apr 1:10 (labai patarčiau paskaityti šias išvardintas Rašto vietas). Visose šiose eilutėse ir artimiausiame kontekste yra rašoma apie Viešpaties dieną, kai Viešpats teis tautas, ir apie tai, kokie bus tos dienos įvykiai. Viešpaties diena apima gana ilgą, kelių arba keliolikos metų laikotarpį, kuriame Viešpats vykdys tam tikrus dalykus. Svarbu pastebėti, kad tose Rašto vietose, kur kalbama apie Viešpaties dieną, labai dažnai minimi tokie terminai: „Viešpaties diena ateis kaip vagis naktį", „Viešpaties dieną saulė užtems ir mėnulis paraus". Ar jums tokie išsireiškimai kai ko neprimena? Būtent tokiais išsireiškimais Jėzus kalbėjo savo mokiniams apie savo antrąjį atėjimą į žemę. Jėzus sakė, kad Jis ateis kaip vagis naktį, netikėtai, kai niekas Jo nelauks. Rašte vienodi išsireiškimai yra labai svarbūs, nes jie parodo, kad kalbama apie tuos pačius dalykus, kad jie yra giminingi. Jei ST pranašuose rašoma, kad Viešpaties diena ateis, kaip vagis naktį, kad saulė nebešvies ir mėnulis paraus, tai vadinasi ir Jėzus, kalbėdamas apie savo atėjimą ir vartodamas tokius pačius išsireiškimus, turėjo mintyje tą pačią Viešpaties dieną. Tai įvertinus, nesunku suprasti, kad Viešpaties diena ir Jėzaus Kristaus antrasis atėjimas į žemę yra vienas ir tas pats įvykis, tik vartojamas sinonimiškais pavadinimais. Lygiai taip pat ir Apreiškimo knygoje kalbama apie Viešpaties dienos įvykius – juk Jonas buvo pagautas Dvasioje Viešpaties dieną (Apr 1:10). Tai reiškia, kad visi įvykiai ir veikėjai, paminėti Apreiškimo knygoje, yra neatsiejamai susiję su Viešpaties diena. Jėzus Kristus Jonui apreiškė visus įvykius, visus veikėjus, kurie vyks ir dalyvaus per Viešpaties dieną. Joje rašoma apie septynis Suspaudimo metus, apie Dievo rūstybę, apie Antikristo veiklą, apie užtemsiančią saulę ir paraudusį mėnulį, apie antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą į žemę, apie tūkstantmečio karalystės įkūrimą, apie priešų sunaikinimą, apie galutinį teismą ir kitus dalykus. Nesunku pamatyti, kad Apreiškimo knygoje rašoma apie tuos pačius įvykius, kurie buvo pranašauti ST pranašuose ir apie kuriuos asmeniškai kalbėjo Jėzus savo mokiniams prieš eidamas mirti ant kryžiaus.
Dar noriu pridurti, kad Viešpaties diena prasidės ateityje, Suspaudimo laikotarpiu. Apreiškimo knygoje ir Danieliaus pranašystėje rašoma, kad Suspaudimo laikas truks septynerius metus. Tuo laikotarpiu žemėje bus Antikristas, jis sėdės Jeruzalės šventykloje ir skelbsis esąs pats Dievas (2Tes 2:4-9). Šiuo metu dar nėra prasidėjęs septynių metų Suspaudimas, dar nėra žemėje Antikristo, nėra to, kuris sėdėtų Jeruzalės šventykloje, kuris darytų stebuklus, kuris lieptų žmonėms dėtis žvėries ženklą ir žudytų tuos, kurie jo negarbina ir nesideda jo ženklo. Nei Antikristo, nei tų įvykių, apie kuriuos rašma Apreiškime Jonui, kol kas dar nėra. Apreiškimo knygoje aprašomi ateities įvykiai.  

Sugrįškim prie septynių Azijos bažnyčių. Apreiškimo knygoje paminėtos septynios Azijojos bažnyčios taip pat gyvuos tame pačiame Viešpaties dienos laikotarpyje, jos taip pat bus tų dienų veikėjos. Tos bažnyčios išgyvens septynių Suspaudimo metų periodą, apie kurį skaitome Apreiškimo knygoje. Todėl šiandien tos septynios Azijos bažnyčios dar neegzistuoja, nes žemėje dar neprasidėjo septyni Suspaudimo metai, Jeruzalėje dar nėra Antikristo, apsimetančio pačiu Kristumi, ir kitų charakteringų įvykių. 

Taigi išvada tokia: tos Apreiškimo knygoje minimos septynios Azijos bažnyčios yra tikros, realios bažnyčios ir jos atsiras ateityje, kai žemėje prasidės Septynių metų Suspaudimo laikotarpis, kuris dar kitaip vadinamas ir Viešpaties diena. Jos, beje, nebus ilgalaikės bažnyčios, nes gyvuos tik per septynių metų Suspaudimo laikotarpį, o paskui ateis Kristus. 

Aš jums tiesiog išdėsčiau tai, ką aš matau Rašte, o jūs pati atsirinkite, kaip manote esant teisinga.

Apie pragarą.
Taip, tiesa, Dievas gailestingas. Bet juk Savo gailestį, Savo meilę, Savo malonę Jis mums išreiškė per Kristaus mirtį ant kryžiaus. ST rašoma, kad be kraujo praliejimo nėra nuodėmių atleidimo. Tokiu principu Dievas atleidžia nuodėmes, tai ne mes, tai Jis nustatė tokią tvarką. ST rašoma, kad Dievas yra šventas ir negali žiūrėti į nuodėmę. Dievas visiškai netoleruoja nuodėmės. Dievas šiaip neatleidžia už nuodėmes. Tam, kad žmogui būtų atleistos nuodėmės, reikalinga kraujo auka. Tačiau bet koks kraujas netinka, reikalingas kraujas tokios aukos, kuri neturi nuodėmės. Vienintelis toks žmogus yra Jėzus Kristus – Jame nėra nuodėmės, tik Jo kraujas gali panaikinti nuodėmę. Todėl Kristus išliejo Savo kraują kaip auką už mūsų nuodėmes, kad mes turėtume atvirą kelią ateiti pas Dievą ir gauti Jo atleidimą. Tačiau kaip tai daroma? Ar Dievas visiems žmonėms ims ir atleis? Nepaisant to, jog yra rašoma, kad Dievas nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir ateitų į tiesos pažinimą (1Tim 2, 4), Jis aiškiai išdėsto žmonijai nuodėmių atleidimo „mechanizmą“. Jis davė žmonėms Evangeliją, kad ja patikėję žmonės gautų atleidimą dar būdami gyvi ant žemės. Jono evangelijoje Jėzus sako, kad niekas negali ateiti pas Tėvą kitaip negu per Sūnų. Jei žmogus nori ateiti pas Tėvą ir gauti Jo atleidimą, jis turi tai daryti per Sūnų - Jėzų Kristų. Kito kelio paprasčiausiai nėra. Tai vienintelis kelias, kurį Dievas mums parūpino. Taip, Dievas gailestingas, bet Jis parodė mums, kokiu būdu ir per ką Jis mums atleis. Atleidimas įmanomas tik per Jėzų Kristų. Todėl tik tie žmonės, kurie yra Kristuje, gaus nuodėmių atleidimą ir amžiną gyvenimą danguje. Visi žmonės žemėje gimsta Adome, o per Adomą mes paveldėjome nuodėmę ir mirtį. Žmogus yra miręs dvasiškai, jame nėra Dievo gyvybės. Tam, kad mes „atsikratytume" Adomo paveldo, mums būtina atgimti Kristuje ir Jame gauti Dievo gyvybę. O kad mes atgimtume Kristuje, būtina viena Dievo nustatyta sąlyga - mes turime pasitikėti, kad Kristaus auka ant kryžiaus pašalino mūsų nuodėmes. Raštas aiškiai sako, kad tik per tikėjimą Kristumi žmogus gauna nuodėmių atleidimą ir amžiną gyvenimą danguje. 
„Nes nuodėmės atlygis – mirtis; bet Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį." (Rom 6,23). 
Visi tie, kurie nebus Kristuje, o pasiliks Adome, turės kentėti amžiną bausmę ugnies ežere, nes jie mirę, neturintys Dievo gyvybės. Atlygis už nuodėmę - mirtis.Toji dvasinė mirtis galiausiai taps antrąją mirtimi ugnies ežere (Apr 20, 12-15). 

Sutinku, tikrai skaudu, kad bus nemaža žmonių, kurie bus perkelti į ugnies ežerą. Tačiau pagalvokite: Dievas juk nei vieno neverčia eiti į pragarą, tiesa? Jis paprastai ir aiškiai išdėsto, kokį žmogus turi pasirinkimą: ar tikėti Jėzaus Kristaus auka ir taip išvengti pragaro, ar atmesti Dievo tiesą, toliau gyventi netikėjime ir gauti už tai Dievo nustatytą atlygį... 
Dievas yra teisingas, Jis duos kiekvienam žmogui pagal nuopelnus. Mato evangelijoje, 11 skyriuje, Jėzus kalbėjo netikintiems žydams, kad teismo dieną Sodomos nusidėjėliams bus žymiai lengviau negu tiems, kurie girdėjo žinią apie Jėzų Kristų, bet ja netikėjo. Pati sunkiausia bus bausmė tiems, kurie netikės Kristumi. Tai parodo, kad ugnies ežere žmonės gaus skirtingas bausmes. 


< Grįžti į bendrą klausimų sąrašą| Kitas klausimas>